AA, Alfa rūgštys (angl. alpha acids) – kartumo šaltinis, gaunamas iš apynių, izomerizuojant juos virimo būdu.
ABV (angl. Alcohol By Volume) – alkoholio kiekis pagal tūrį, išreiškiamas procentais, apibūdinantis alaus stiprumą.
Alaus fanas (angl. beer geek) – žmogus, „pamišęs“ dėl visko, kas susiję su alumi. Jis domisi ne tik alaus skoniu, bet ir alaus istorija, naujomis apynių rūšimis ir net alaus butelių etiketėmis. Nemaišykite su alaus snobu – šis terminas turi neigiamą atspalvį.
Alus (angl. Beer) – silpnas natūralus alkoholinis gėrimas. Gaminamas fermentuojant mielėmis dažniausiai miežių, kartais ir kitų javų, salyklo misą, bei pridedant apynių.
Angliarūgštė, karbonizacija, „gazuotumas“ (angl. carbonation). Nurodo anglies dvideginio kiekį, ištirpusį skystyje. Tai burbuliukų išsiskyrimo aluje priežastis, sukeliama metabolinio mielių veikimo, arba dirbtinio prisotinimo suspausta angliarūgšte.
Antrinė fermentacija (angl. secondary fermentation) – po pirminės fermentacijos, alus nupilamas į kitą talpą, paliekant senas mieles ir nuosėdas, ir leidžiant jam fermentuotis toliau. Dažnai šioje stadijoje dedami papildomi skonikliai, tokie kaip vaisiai, žolės, apyniai. Šio proceso metu skyla (fermentuojasi) izomaltozė, t.y. likusioji (po maltozės) cukringųjų medžiagų misoje dalis. Dar žr. Brandinimas buteliuose. Taip pat žr. Brandinimas.
Apatinė/Dugninė fermentacija (angl. bottom-fermenting) – lager stiliaus alaus gaminimo proceso dalis, naudojant Saccharomyces carlsbergensis giminės mieles. Šios rūšies mielės vykdo fermentaciją žemoje temperatūroje ir atlikę darbą nusėda į indo apačią (iš čia apibūdinimas apatinės fermentacijos alus), tokiu būdu gaunamas švaraus skonio alus. Taip pat žr. Lagerio mielės.
Apyniai (angl. hops). Apynio, daugiamečio Humulus Lupulus šeimos augalo, moteriškųjų augalų žiedai.
Apyniavimas, sausasis (angl. dry-hop, dry-hopping). Apyniavimo būdas, kai sausi apyniai į alų dedami antrinės fermentacijos metu. Tai suteikia galingą aromatą, nepridedant kartumo.
Apyniavimas, vėlyvasis (angl. late-hopping). Apynių dėjimas į verdančią misą paskutinėmis virimo proceso minutėmis, alui suteikia pabrėžtą apynių aromatą.
Apynių eteriniai aliejai (angl. hop oil) – eteriniai aliejai, kurie naudojami specifiniam aromatui suteikti. Aromatiniai aliejai, esantys džiovintuose apynių spurguose, virimo metu yra prarandami, tad alaus aromatui suteikti skirti apyniai dedami virimo pabaigoje arba į dar karštą misą, pasibaigus virimui. Aromatiniai apyniai dažniausiai turi didesnę kvapniųjų aliejų koncentraciją.
Aukštutinė/paviršinė fermentacija (angl. top-fermenting) – elių arba kvietinio alaus gaminimo proceso dalis, fermentuojant aukštesnėje temperatūroje ir naudojant Saccharomyces cerevisiae rūšies mieles. Dėl savo lastelių mažumo šios mielės iškyla kartu su anglies dioksidu ir auga misos viršuje, iš ko ir kilo pavadinimas. Taip pat žr. Elio mielės.
Brandinimas (angl. aging). reiškia alaus ilgą laikymą tinkamomis salygomis (vėsioje temperatūroje, tamsoje), siekiant jo skonio pagerėjimo. Kai kurios alaus rūšys brandinamos iki metų, kitas (lambikus, porterius) galima sendinti iki 15 metų ir ilgiau. Taip pat žr. Antrinė fermentacija.
Brandinimas buteliuose (angl. bottle-conditioning) – procesas, kai alus išpilstomas į butelius, aluje tebesant fermentuojamų cukringųjų medžiagų ir mielių. Tokiu būdu prailginamas alaus galiojimo terminas, taip pat jo skonis su laiku gerėja („bręsta“.) Gaunamas vadinamasis „gyvas alus“ (nepasterizuotas). Taip pat žr. Antrinė fermentacija.
Diacetilas (angl. diacetyl) – natūrali fermentacijos metu susidaranti medžiaga. Dažniausiai jaučiamas ir nusakomas kaip sviesto ar iriso skonis aluje. Iki tam tikro lygio jis toleruojamas kai kuriose elių rūšyse, tačiau kai kuriuose alaus stiliuose (lageriuose), jis nepageidautinas ir gali netgi įgyti gaižumo užuominų. Diacetilo dominavimas signalizuoja apie prastą alaus virimo techniką, taip pat gali reikšti bakterinį užkrėtimą.
Dimetilo sulfidai, DMS (angl. dimethyl sulfides) – primena virtų daržovių (kopūstų, kukurūzų) skonį. Kaip diacetilas eliuose, dimetilo sulfidai yra įprasti lengvuose lageriuose. Kituose alaus stiliuose DMS yra skonio trūkumas ir gali būti sukeltas prastos alaus virimo praktikos arba bakterinio užkrėtimo.
Elio mielės (angl. ale yeasts) – Saccharomyces cerevisiae rūšies mielės, naudojamos eliams gaminti. Elio mielės pasižymi aukštesne fermentavimo temperatūra, 10-25 °C aplinkoje jos sukuria aluje ryškesnius ir sudėtingesnius esterių aromatus.
Elis (angl. ale) – aukštutinės fermentacijos alus, gaminamas su elio mielėmis. Žr. Aukštutinė fermentacija. Taip pat žr. Elio mielės.
Esteris(-ai) (angl. ester) – natūralus cheminis junginys, susidarantis aukštoje temperatūroje ir suteikiantis vaisinius ir aštrius skonius/aromatus alui (žemuogių, bananų, gvazdikėlių). Toleruojamas tam tikrais kiekiais tam tikruose alaus stiliuose.
Fermentacija (angl. fermentation) – mokslinis terminas nusakyti rūgimo procesui, kurio metu salyklo saldžiosios medžiagos verčiamos į alkoholį ir CO2 (angliarūgštę) mielių pagalba. Žr. apatinė ir aukštutinė fermentacija.
Filtravimas (angl. filtration) – procesas, kurio metu iš alaus pašalinamos likusios mielės ir kitos drumstos dalelės.
IBU, kartumo vienetai (angl. International Bittering Units) – standartinis alaus kartumo matavimo skalės vienetas, žymintis apynių intensyvumą.
Katilas alaus virimui (angl. copper, brewkettle) – talpa, kurioje alaus gamybos metu misa verdama su apyniais. Varinės (angl. copper) talpos būdavo naudojamos anksčiau, šiais laikais dažniausiai naudojamos plieninės.
Kraftinis alus (angl. Craft beer) – kol kas neturi ne tik vienareikšmio lietuviško vertimo, bet ir visuotinai sutarto apibrėžimo. Kai kas kraftinį alų yra linkę priskirti tik mažosioms ir nepriklausomoms alaus darykloms. O mums svarbu ne tai, kur alus verdamas, bet tai, koks jis išverdamas. Tad kraftinis alus mums – aludarystės entuziastų, naudojančių natūralias ir kokybiškas medžiagas, pasitelkiančių tradicijas ir išmonę, pagamintas alus. Tai ne masinės gamybos alus, o aludarystės meistro meno kūrinys.
Lageris (angl. lager) – apatinės fermentacijos alaus stilių šeima. Pavyzdžiai – nuo juodo alaus (tokių kaip schwarzbier) iki labiau žinomo auksinės spalvos Pilsnerio. Žr. Apatinė fermentacija. Taip pat žr. Lagerio mielės.
„Lageriavimas“ – brandinimas ne mažiau kaip keturias savaites 1-5 ºC aplinkoje, kurioje alus nuskaidrėja ir susibalansuoja.
Lagerio mielės (angl. lager yeasts) – Saccharomyces carlsbergensis giminės mielės, naudojamos lageriams gaminti. Lagerio mielės dažniausiai „darbuojasi“ 7-15 °C aplinkoje, sukurdamos skaidresnį alų su mažiau išraiškingais esteriais.
Laukinės mielės (angl. wild yeasts) – natūraliai gamtoje esančių, o ne dirbtinai užaugintų mielių rūšys. Su jomis gaminami lambic tipo alūs Belgijoje. Žr. Spontaninė fermentacija.
Mentalas, salyklo putra (angl. mash) – vienalytė tešlos pavidalo masė, gaunama smulkintus grūdus/salyklą sumaišius su vandeniu. Žr. Salinimas.
Mielės – didelė vienaląsčių grybinių mikroorganizmų šeima, ir kai kurios jų rūšys yra aktyvios medžiagos, naudojamos alaus virimui. Mielės alaus gamyboje naudojamos tam, kad cukrų paverstų alkoholiu bei anglies dvideginiu, taip pat šio vertimo metu suteiktų alui papildomas aromatines ir skonines savybes.
Miežiai – populiariausia grūdinė kultūra alui gaminti. Alui tinkamiausios miežių veislės tos, kuriose gausu krakmolo. Miežių kultūros skirtingose šalyse skiriasi. Žr. Salyklinimas.
Misa (angl. wort) – saldus skystis, produktas, kuris gaunamas ištirpus saldžiosioms salyklo medžiagoms ir atskyrus panaudotus grūdus (ištekinus vandenį). Misa virinama ir aušinama, po to į ją sudedamos mielės ir tokiu būdu pradedama fermentacija.
Nesalyklinės medžiagos – alaus gamyboje galima naudoti ir nesalyklinių žaliavų (Lietuvoje iki 30%). Natūralūs salyklo priedai nedideliais kiekiais gali būti naudojami dėl skonio, aromato ar spalvos. Skirtingi salyklai suteikia alui skirtingų savybių – avižos suteikia alui kūno tvirtumą, kviečiai suteikia puikios tekstūros, rugiai prideda gelmės skoniui ir suteikia riešutų poskonio, ryžiai ir kukurūzai naudojami skoniui palengvinti.
Pasterizacija (angl. pasteurization) – alaus apdorojimas dideliu karščiu, tokiu būdu prailginant jo galiojimo laiką.
Salinimas (angl. mashing) – mentalo užmaišymo procesas, kurio metu grūduose (miežiuose, kviečiuose, etc.) esančios krakmolingosios medžiagos hidrolizės būdu virsta fermentuojamomis cukringosiomis medžiagomis (dekstrinais ir maltoze). Proceso metu mentalas kaitinamas, vėliau iš mentalo tekinama misa. Žr. Misa, taip pat Mentalas.
Reinheitsgebot (vok.) – Vokietijos alaus grynumo įstatymas, reikalaujantis, kad alui gaminti būtų naudojama tik salyklas, apyniai, mielės ir vanduo.
Salyklas (angl. malt) – maltų grūdų (tiek salyklo, tiek kitų grūdų) mišinys, iš kurio, sumaišius su karštu vandeniu, tekinama misa. Labiausiai paplitę miežiniai ir kvietiniai salyklai.
Salyklinis (angl. malty) – alus, turintis ryškaus salyklo kvapo/skonio. Salykliniais skoniais ir kvapais yra laikomi karamelės, sirupo, melasos, dūmų, skrudintas, kepintas, panašūs į kavos ir „žemės“ aromatai.
Salyklinimas (angl. malting) – grūdų drėkinimo, daiginimo ir dygimo sustabdymo, kaitinant arba džiovinant specialiose krosnyse, procesas. Salyklinimas paverčia netirpų krakmolą miežiuose ar kituose grūduose į cukringąsias medžiagas, kurias galima fermentuoti. Kartais salyklas papildomai skrudinamas ar net deginamas.
Spalva (angl. color) – misos ar alaus spalvos rodiklis. Naudojamos dvi skirtingos skalės: Standard Reference Method (SRM) ir European Brewery Convention (EBC). Kiekvienam alui svarbu atitikti stiliui numatytą spalvą.
Spontaninė/savaiminė fermentacija (angl. spontaneous fermentation) – alaus rūgimas, kylantis dėl specialios rūšies laukinių mielių poveikio. Šiuo būdu gaminami lambic tipo alūs Belgijoje. Žr. Laukinės mielės.
Tekstūra, konsistencija, tirštumas (angl. body) – tekstūra arba klampumas burnoje, sudarytas salyklo baltymų ir dekstrinų, kurie nebuvo sufermentuoti.
Tirštumas, specifinis tirštumas, cukringumas (angl. gravity, specific gravity, S.G.) – misos matas, nurodantis jos tirštumą (kietųjų medžiagų kiekį).