Svarbiausia taisyklė, kurią turėtumėte išmokti jau šiandien – atrasti abiejų komponentų (alaus ir maisto) dominuojančius skonius. Derinant alų su maistu siekiama vieno iš dviejų tikslų: atsverti (kontrastuoti) arba papildyti (pabrėžti) patiekalo skonį. Alaus tekstūra, intensyvumas ir alkoholio kiekis yra svarbiausi dalykai aluje. Alus ir maistas turėtų būti panašaus intensyvumo – alaus tekstūra turi būti pakankamai stipri, nes silpną lengvą alų maistas užgoš. Natūralūs burbuliukai aluje taip pat turi reikšmės derinant alų prie maisto - jie neleidžia „užsnūsti“ beragaujant panašius skonius. O valgant sunkius ir riebius patiekalus, ar labai saldžius desertus, burbuliukai yra pajėgūs šiek tiek tuos patiekalus „palengvinti“. Vaisių, įvairių prieskonių, kitokių grūdų, kavos naudojimas ar netgi statinių mediena taip pat gali pakeisti alaus skonį ir tekstūrą, ir nukreipti jį arčiau, ar kaip tik toliau nuo kažkurių patiekalų.
Jeigu norima skonius papildyti, tai ir maiste, ir aluje ieškoma panašių skonio natų. Su lengvais užkandžiais derinamas švelnesnio skonio, lengvesnis alus, o aštresniems ar sunkesniems patiekalams tiks sodresni ir sunkesni alūs. Atradus pagrindinį patiekalo skoninį akcentą, prie jo ir reikėtų derinti alaus stilių, pvz., šokoladiniam desertui užgerti tiks sodrus porteris, belgiškas „dubelis“ arba imperinis stautas. Arba galima suvesti subtilų žemišką ir pikantišką Saison alaus skonį su aštriomis salotomis. Taip panašūs skoniai vienas kitą sustiprins.
Kartais turtingo skonio patiekalai gali kirstis su pilnos tekstūros alumis, tad kartais tenka derinti taip, kad alaus skonis nugalėtų itin stiprų patiekalų skonį. Puikus pavyzdys – čili pipirų aštrumas, kurį nuslopina apynių kartumas. Šokoladinis Milk Stout nuramintų paprikų karštį kaip pienas nuslopina taninus arbatoje. Taip pat suveiktų ir Hefeweizen, kuris turi pilną tekstūrą ir vaisiškumą, taip pat šiek tiek kartumo. Kitas pavyzdys: rūkyta riebi žuvis, pikantiški patiekalai, stipraus skonio sūriai, labai sūrūs patiekalai – turint tokius stipraus skonio patiekalus, lengvesnis alus gali tarsi „nuplauna" gomurį, vietoje to, kad toks pats „sunkiasvoris“ alus bandytų konkuruoti su stipriu maisto skoniu. Renkantis Pilsnerį arba Saison, arba kartumą, jis tarsi „prasibrauna“ pro riebumą. Tačiau per didelio kartumo taip pat reikėtų vengti, nes jis užgoš maistą. Itin kartus alus geriausiai dera su sūriais užkandžiais. Šis derinimo principas pagrįstas tuo, kad maisto ir alaus skoniai turi būti subalansuoti, neleidžiant jiems konkuruoti.
Svarbūs ir geografiniai bei sezoniniai aspektai. Tai, beje, geras patarimas pradedantiesiems –vasarą įprasta vartoti lengvesnius tiek patiekalus, tiek ir alaus rūšis, žiemos metu – sodraus skonio, sunkesnius maistą bei gėrimus. Rudenį verčiau rinktis moliūgų alų su daržovių patiekalais, prieskoniuotus/pikantiškus elius su festive turkey, o vasariškus Blondes sezono metu derinti su lengvomis salotomis.
Vietinis alus ir vietinė virtuvė taip pat dažnai natūraliai dera ir papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, riebios spurgos arba kiauliena su pilnos tekstūros tamsiu lageriu Prahoje, šiek tiek saldus, stipraus skonio jautienos troškinys su Belgian dubbel, azijietiški patiekalai su tropikų aromato turinčiais Pacific Pale Ales, midijos su Belgian Blonde arba Wit.