Alaus pavadinimas kilęs iš Belgijos miestelio pavadinimo Lembeek. Lambic tipo alaus fermentacija atliekama ne sterilioje aplinkoje kruopščiai atrinktomis mielių rūšimis, o paliekama gamtai. Gaminamas iš miežinio ir kvietinio salyklų (kviečių ne daugiau nei 40%). Į Lambic alų dedama labai daug apynių – ne tik dėl kartumo, bet ir dėl konservavimo, mat jie stabdo nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi. Alus fermentuojamas statinėse, kur per metus ar dvejus virsta į sausą, subtiliai rūgštaus skonio, turtingo aromato alų. 

Jaunas Lambic alus yra lengvai gazuotas, rūgštokas, sausas. Daugiau brandintas yra sudėtingesnis, aitresnis, jame išryškėja taninai, alus tampa kiek panašus į sausą vyną ar sidrą. Į Fruit stiliaus alų prieš antrąją fermentaciją (maždaug po šešių mėnesių) dedama vaisių arba uogų (vyšnių, aviečių, persikų, juodųjų serbentų ir net obuolių). Kadangi uogos dedamos fermentacijos metu, jose esantis cukrus yra sunaudojamas, todėl alus įgauna vaisių skonį, tačiau netampa saldus.